Naujienos

Straipsnis žurnalas "Ji"

Redita,,,Knygos teatras" skaičiuoja jau 13 metus. Ko- dėl kūrėte savo teatrą? Ar nematėte rizikų - kad nepasi- teisins, nepavyks? Vien tik rizikos buvo! Lietuvoje yra trys sritys, reprezentuo- jančios šalį. Tuo metu buvo dvi-krepšinis ir teatras. Dabar prisidėjo dar ir lazeriai. Tai sritys, kuriomis galime didžiuotis ir per kurias pristatyti save tarptauti- niu mastu. Teatras visada turėjo stiprias ir gilias tradicijas. Ne paslaptis, kad ilgą laiką jis labiau buvo vyrų režisierių kišenėse. Galbūt dėl to ir toks stiprus? Sunku pasakyti. Moteriai su idėja kurti savo te- atrą, parduoti meną Lietuvoje, kur nėra rėmimo tradicijų, kur mes tik mokomės remti kultūrą, kur valstybė iki galo nesusitvar- ko su visais rėmimo fondais, iš tikrųjų buvo labai drąsi mintis.........

„Knygos teatras“ žaižaruos moteriškumu

– Užklausą suformavo patys žiūrovai, po mūsų spektaklių klausdavę, gal turime lengvesnio žanro kūrinių... Asociacijos su lietuvių literatūra jau nuo mokyklos laikų apskritai yra sudėtingos: tai labiau agrarinė, pilka, verksminga, dramatiška literatūra, beveik nėra lengvo, emocionalaus, burbuliuojančio turinio… Nors lietuviai tikrai turi humoro jausmą (juk turime J.Erlicką, J.Savickį), bet jis dažniausiai vyriškas ir sarkastiškas. O mums norėjosi žavumo, subtilumo, moteriško žvilgsnio į pasaulį. Ir, patikėkite, tokį turinį surasti buvo didelis iššūkis. Kai gavau rekomendaciją paskaityti tik pernai išleistą šiaulietės autorės humoreskų knygą „Špylkos ir šlepetės“, supratau, kad radome būtent tai, ko ieškojome, – sako Knygos teatro vadovė, aktorė ir spektaklio idėjos sumanytoja Redita Dominaitytė.(Plačiau) 2019-09-09